Priešvėjinė ir pavėjinė pusė: kaip jas atpažinti jachtoje

Priešvėjinė ir pavėjinė: iš kur pučia vėjas?

Priešvėjinė pusė yra atsukta į vėją, o pavėjinė — priešingoje pusėje. Šie pavadinimai priklauso nuo dabartinės vėjo krypties ir atskaitos taško. Tai nėra pastovūs dešiniojo ir kairiojo bortų pavadinimai. Jachtoje jie padeda suprasti komandas, o vandenyje — apibūdinti vieno laivo padėtį kito atžvilgiu.

Kai kapitonas sako „atsisėsk priešvėjinėje pusėje“, jis ne visada nurodo tą pačią kokpito vietą. Pirmiausia reikia nustatyti, iš kur ateina oras. Pakeitus kursą, anksčiau parodytas bortas vėjo atžvilgiu gali vadintis kitaip. Būtent kintantis atskaitos taškas dažnai klaidina pirmą kartą plaukiančius žmones.

Pirmiausia bortai, paskui vėjas

Dešinįjį ir kairįjį bortus nustatome žiūrėdami į laivapriekį. Pavadinimai nesikeičia, kad ir kur stovėtum. Atsisukęs į laivagalį dešinįjį bortą turėsi kairėje, tačiau jis ir toliau liks dešinysis. Todėl denyje nepakanka pasakyti „ten, man iš dešinės“.

Priešvėjinė ir pavėjinė pusės turi kitą atskaitą — vėją. „Royal Yachting Association“ žodynas windward apibūdina kaip į vėją atsuktą pusę, o leeward — kaip nuo jo nusuktą. Jei pirmiausia nori susigaudyti pastovių laivo dalių pavadinimuose, pradėk nuo vadovo apie laivapriekį, laivagalį, bortus ir kokpitą.

Du pavyzdžiai pavadinimams suprasti

Vėjas iš dešinės jachtos pusės

Įsivaizduok stovintį laivą, kurio priekis nukreiptas į šiaurę, ir vėją tiksliai iš rytų. Oras ateina nuo dešiniojo borto. Taigi dešinysis bortas priešvėjinis, o kairysis pavėjinis. Tai krypčių pratimas, todėl kol kas neatsižvelgiame į laivo judėjimą ir vietinius gūsių pokyčius.

Dabar mintyse apsuk tik jachtą: priekis žiūri į pietus, o vėjas ir toliau pučia iš rytų. Jis ateina nuo kairiojo borto, todėl dabar priešvėjinis šis bortas. Geografinė vėjo kryptis nepasikeitė. Pasikeitė laivo padėtis, o kartu ir jo bortų pavadinimai vėjo atžvilgiu.

Dvi jachtos greta

Antrame pavyzdyje du laivai stovi greta rytų–vakarų linijoje. Kai vėjas rytų, rytinė jachta yra vakarinės priešvėjinėje pusėje. Žiūrint iš rytinio laivo, kitas yra pavėjinėje pusėje. Taip šias sąvokas aiškina ir NOAA straipsnyje apie windward ir leeward.

Kad galėtum palyginti laivų padėtis žemėlapyje, jų priekiai neprivalo būti nukreipti vienodai. Tačiau reikia pasakyti, kieno atžvilgiu nustatai pusę. Sakinys „jachta yra priešvėjinė“ be nuorodos į kitą laivą gali būti nepilnas. Tiksliau: „ta jachta yra mūsų priešvėjinėje pusėje“.

Tikrasis ir tariamasis vėjas

Plaukiant viskas dar įdomiau. Denyje jaučiamas oro srautas priklauso ir nuo vėjo, ir nuo jachtos judėjimo. Tai tariamasis vėjas. „Raymarine“ buriavimo žodyne paaiškinama, kad jis apima laivo judėjimo kryptį bei greitį. Vėjo jutiklis matuoja būtent šį srautą; tikrajam vėjui apskaičiuoti reikia papildomų duomenų.

Lengva įsivaizduoti važiuojant dviračiu: net nejudančiame ore jauti priešpriešinį srautą. Jachtoje nuosavas judėjimas taip pat keičia juntamą oro kryptį ir stiprumą. Todėl prognozė „vakarų vėjas“ dar nepasako, nuo kurio borto jį jausi kiekvieną kelionės akimirką.

Nustatydamas puses denyje, stebi oro srautą laivo atžvilgiu. Apibūdinant salų ar dviejų jachtų padėtis praverčia vėjo kryptis erdvėje. Sumaišius šias užduotis atsiranda tariamų prieštaravimų. Kursų vėjo atžvilgiu pavadinimai yra kitas žingsnis, kai šis skirtumas jau aiškus.

Kaip praktikuotis nespėliojant komandų?

Ramesnėje kelionės atkarpoje paprašyk kapitono parodyti priešvėjinį bortą. Pirmiausia pavadink jį tiesiog dešiniuoju arba kairiuoju, tik tada pridėk apibūdinimą vėjo atžvilgiu. Pakartok po suplanuoto kurso pakeitimo. Atkreipk dėmesį, kas pasikeitė jachtos padėtyje, o kas — vėjo sraute.

Geras klausimas: „Ar dabar dešinysis bortas priešvėjinis?“ Jis aiškesnis nei „ar man eiti čia?“, ypač kapitonui žiūrint į priekį. Manevro metu nevaikščiok deniu vien tam, kad patikrintum apibrėžimą. Susitark dėl vietos su laivą valdančiu žmogumi, o pokalbį atidėk, kol jis galės skirti dėmesio.

Gali nupiešti laivą ir oro judėjimo krypties rodyklę ant popieriaus. Rodyklės pradžią pažymėk kaip pusę, iš kurios pučia. Suk laivo piešinį, o rodyklės nekeisk. Tada palik laivą vietoje ir keisk rodyklę. Abu pratimai parodo, kodėl tas pats bortas nėra visada priešvėjinis.

Kur lengva suklysti?

Nenustatinėk pusės vien pagal saulę, matomą krantą ar įgulos sėdėjimo vietas. Nė vienas šių orientyrų pats savaime nenusako ateinančio oro krypties. Net posakį „už salos“ reikia patikslinti: už jos maršruto, stebėtojo ar vėjo atžvilgiu?

Kai vėjas pučia tiksliai iš priekio ar galo, paprasto pavyzdžio „pučia iš vieno borto“ nebepakanka. Tuomet nebandyk spręsti prasilenkimo su kitu laivu taisyklių vien iš giko padėties ar intuicijos. Taisyklėse vartojamus terminus reikia aiškinti atskirai. Čia mokomės apibūdinti padėtį, o ne nuspręsti, kas turi duoti kelią.

Dažniausi klausimai

Ar priešvėjinė pusė visada dešinėje? Ne. Ji gali būti dešinėje arba kairėje, priklausomai nuo jachtos padėties vėjo atžvilgiu. Dešinysis bortas dėl to nenustoja būti dešinysis.

Ar priešvėjinis bortas pasikeičia po kiekvieno posūkio? Ne. Nedidelis kurso pokytis gali palikti vėją toje pačioje pusėje. Lemiamas dalykas — iš kurios pusės oras ateina dabar.

Ar pavėjinė pusė reiškia, kad ten nėra vėjo? Ne. Tai krypties ar padėties apibūdinimas. Pats žodis nežada nei štilio, nei užuovėjos, nei ramaus vandens konkrečioje vietoje.

Ar pakanka žinoti priešvėjinę pusę pirmumui nustatyti? Ne. Tokio sprendimo negalima priimti pagal vieną sąvoką. Laivą valdantis žmogus turi įvertinti visą situaciją ir tame vandens telkinyje galiojančias taisykles.

Praktikuokis per pirmąją kelionę

Rinkdamasis jachtą Mozūrijai, numatyk laiko trumpai aptarti denį ir komandas su kapitonu. Šie du žodžiai praverčia nuo pirmos dienos, tačiau nereikia apsimesti, kad supratai nurodymą. Pakartojęs savais žodžiais gali iš karto išsiaiškinti nesusipratimą.

Iliustracinė nuotrauka iš NaCzarter.pl katalogo.