Mikołajki ežeras: buriavimo gidas po judriausią trasos mazgą

Koks yra Mikołajki ežeras?

Mikołajki ežeras (Jezioro Mikołajskie) – judriausias Didžiųjų Mozūrijos ežerų trasos mazgas: rininis, gana siauras vanduo, prasidedantis prie pat Mikołajki miestelio, o pietiniame gale trasa išsišakoja į Śniardwy ir Bełdany. Kas plaukia pro Mikołajki, tas plaukia per šį ežerą. Aplinkkelio nėra. Todėl sezono metu čia sukasi viskas, kas tik plaukioja Mozūrijoje: burinės jachtos, plaukiojantys nameliai, motorinės valtys ir keleivinio „baltojo laivyno“ laivai. Ir nepaisant viso to judėjimo ežeras moka būti tikrai gražus. Aukšti miškingi krantai, rina lyg koridorius, vakare – veidrodinis vanduo ir tyla. Tereikia žinoti, kada ir kaip juo plaukti.

Trasos mazgas: Tałty, Śniardwy, Bełdany

Geografija paprasta. Iš šiaurės Mikołajki ežeras jungiasi su Tałty ežeru sąsiauriu prie pat miesto. Virš sąsiaurio kabo tiltai, abipus driekiasi Mikołajki lieptai ir krantinės. Tai siauriausia viso perėjimo vieta ir kartu pati apgultiausia. Čia visi prasilenkia su visais, tad sulėtini ir žiūri į abi puses vienu metu.

Pietiniame gale ežeras išsišakoja. Suki į pietvakarius – įplauki į Bełdany, o toliau tavęs laukia Guzianka šliuzas, Nidzkie ežeras ir Ruciane-Nida. Suki į pietryčius – atsiveria Śniardwy, didžiausias atviras vanduo visoje trasoje. Ši šakuma paverčia Mikołajki ežerą sankryža. Praktiškai, savaitės maršrute iš šiaurės į pietus jį pereini abiem kryptimis: kartą plaukdamas ten, kartą grįždamas. Todėl verta jį gerai pažinti, o ne laikyti būtinu blogiu.

Vandens charakteris

Mikołajki ežeras – tipiška rina. Ilgas, siauras, su aukštais miškingais krantais iš abiejų pusių. Vaizdai – vieni geresnių visoje trasoje, nes krantas arti ir visą laiką kas nors vyksta: miškas, įlankėlės, lieptai, o prie sąsiaurio – Mikołajki panorama nuo vandens.

Buriavimo prasme būna visaip. Rinoje vėjas arba pučia išilgai, arba sukiojasi ir gęsta po aukštu krantu. Su vėju išilgai ežero plaukiasi puikiai. Prieš vėją laviruoti siauroje rinoje per sezoninį judėjimą – pramoga kantriems. Nėra jokios gėdos siauriausią ruožą prie miesto praeiti varikliu. Pats taip darau, kai matau, kad priešais artėja keleivinis laivas, o už laivagalio kabo plaukiojantis namelis.

Kur sustoti

Natūralus pasirinkimas – Mikołajki su dideliu Buriuotojų kaimeliu (Wioska Żeglarska) ir lieptais palei miestą. Prisišvartuoji, išlipi tiesiai į promenadą ir viską turi po ranka: parduotuves, tavernas, dušus, vandenį ir elektrą. Sezono metu vietos tirpsta greitai, tad nepalik to vakarui. Uostų, kainų ir priplaukimo detales surinkome atskirame gide apie Mikołajki, nes ši tema verta savo teksto.

Antras variantas – naktis ant inkaro. Palei krantus yra įlankėlių už farvaterio ribų, kur galima stovėti ant inkaro lyno ir turėti šventą ramybę. Taisyklės dvi. Pirma: stoji aiškiai už trasos ribų, nes farvateris čia naudojamas iki sutemų, o rytą judėjimas prasideda anksti. Antra: palieki po savęs švarų vandenį. Apylinkės iš dalies priklauso Mozūrijos kraštovaizdžio parkui. Šiukšles ir fekalijų talpą atiduodi uoste, ne į ežerą. Tai ne teorija, o sąlyga, kad tos įlankėlės ir toliau atrodytų taip, kaip atrodo.

Į ką atkreipti dėmesį

• Judėjimas. Sezono piko metu tai judriausias Mozūrijos ruožas. Plauk nuspėjamai: jokių staigių posūkių nepasižiūrėjus atgal. Reguliariai žvilgtelėk už laivagalio, nes motorinės valtys ir laivai priartėja greitai ir tyliai.
• „Baltasis laivynas“. Keleiviniai laivai čia kursuoja reguliariai ir siauroje rinoje neturi kur trauktis. Nelįsk jiems į kelią ir nesitikėk, kad jie išsisuks. Užleisk kelią anksti ir aiškiai.
• Sąsiauris prie miesto. Siaura, tiltai, lieptai iš abiejų pusių ir publika ant krantinės. Surink įgulą ant denio, sulėtink, laikykis dešinės trasos pusės ir praeik ramiai.
• Šakuma pietuose. Iš anksto pasitikrink žemėlapyje, į kurią atšaką suki. Śniardwy ir Bełdany – du visiškai skirtingi pasauliai ir dvi skirtingos kryptys. Paskutinės akimirkos sprendimo keitimas esant judėjimui – tai prašymasis bėdos.
• Paros metas. Vakare ir ne sezono piku ežeras nurimsta ir tampa labai gražus. Rugsėjis Mikołajki ežere – visai kitas vanduo nei liepos vidurdienis. Jei gali pasirinkti perėjimo laiką, rinkis rytą arba pavakarę.

Popielno ir Łuknajno – kas šalia

Vakarinėje ežero pusėje, tarp Mikołajki ežero ir Bełdany, plyti Popielno pusiasalis su Lenkijos mokslų akademijos (PAN) tyrimų stotimi. Pusiasalis garsėja lenkų konikais – laukiniais arkliukais, gyvenančiais ten beveik natūraliomis sąlygomis. Turint truputį laimės, juos galima pamatyti nuo vandens prie kranto. Nepriplauk per arti ir negąsdink gyvūnų – tiesiog pasižiūrėk nuo denio. Toks susitikimas įsimena labiau nei ne viena taverna.

Kiek į rytus nuo Mikołajki yra Łuknajno rezervatas su garsiuoju gulbių pulku. Svarbus dalykas: pats Łuknajno ežeras nelaivybinis ir jachta ten neįplauksi. Jis apžiūrimas nuo sausumos, iš apžvalgos bokšto. Jei stovi Mikołajki dieną ar dvi, pasivaikščiojimas arba dviratis ta kryptimi – geras planas pertraukai nuo buriavimo.

Mikołajki ežeras trumpai

Dažniausi klausimai

Ar galima apiplaukti Mikołajki ežerą? Praktiškai ne. Jis guli trasoje tarp Tałty bei Śniardwy ir Bełdany, tad kiekvienas maršrutas iš Mozūrijos šiaurės į pietus veda per jį. Užuot jo vengęs, pasirink ramesnį perėjimo laiką: rytą arba pavakarę.

Kur prisišvartuoti Mikołajki ežere? Patogiausia pačiuose Mikołajki – Buriuotojų kaimelyje arba prie lieptų palei miestą. Švartuojamasi prie dalbų arba muringų, kaip kiekviename Mozūrijos uoste. Nakčiai už uosto ribų lieka įlankėlės šalia farvaterio – ant savo inkaro.

Ar Mikołajki ežere spūstys? Sezono piko metu taip – tai labiausiai apgultas trasos ruožas. Dėl vietos uoste atplauk anksčiau, ne vakare. Ne sezono metu ir sutemus ežeras ištuštėja ir parodo visai kitą veidą.

Ką verta pamatyti apylinkėse? Popielno pusiasalį su lenkų konikais, kuriuos kartais matyti nuo vandens, ir Łuknajno rezervatą su gulbių pulku. Į Łuknajno neįplauksi – jis apžiūrimas iš apžvalgos bokšto nuo sausumos. Na ir patys Mikołajki, kurie nuo vandens atrodo geriausiai.

Viršelio nuotrauka: Ghalas — CC BY-SA 4.0, via Wikimedia Commons