NaCzarter komanda
· Atnaujinta
Didieji Mozūrijos ežerai slepia dešimtis salų: didesnių ir mažesnių, miškingų, laukinių, apipintų legendomis. Buriuotojui jos yra orientyrai ir gražiausių nuotraukų fonas, tačiau vietos gyventojams jos nuo seno būdavo šventos, prakeiktos arba tiesiog paslaptingos vietos. NaCzarter tarp jų plaukiojame jau ketvirtį amžiaus ir mielai papasakosime jums su jomis susijusias istorijas. Tik atminkite, kad daugelis šių salų šiandien yra gamtos rezervatai, į kuriuos lipti draudžiama; jomis grožimės nuo vandens.
Czarci Ostrów – velnio sala Śniardwy ežere
Garsiausia Mozūrijos sala yra maždaug pusantro kilometro nuo vakarinio Śniardwy kranto. Pasak legendos, Czarci Ostrów buvo naktinių raganų sueigų vieta, velnių ir piktųjų jėgų prieglobstis, kurio aplinkiniai gyventojai vengė, tikėdami, kad sala prakeikta. Padavimai pasakoja ir apie joje užkastą velnio lobį. Spalvingiausia istorija yra apie žveją, panorusį tą lobį gauti: kai jis jau beveik pasiekė brangenybių pilnas skrynias, jį užpuolė galingas lokys, o bandžiusį gelbėtis plaukte į gelmę įtraukė juoda letena. Tikroji istorija mažiau pasakiška: XVIII a. prūsai saloje įrengė maisto sandėlį, o dar anksčiau čia savo dievus garbino pagonys galindai. Šiandien sala buriuotojus vilioja būtent šia niūria šlove.
Gilma – pagonių tvirtovė ir moteris su auksu
Dobskie ežere netoli Giżycko yra Gilma, viena paslaptingiausių regiono salų. Joje slypi galindų piliakalnio ir šventosios giraitės pėdsakai (tai viena paskutiniųjų pagonių kulto vietų šiose žemėse), o pasak padavimų, čia gyveno paskutinis galindų vadas. XIV a. kryžiuočiai ant griuvėsių pastatė pilį, o XIX a. ant jos liekanų iškilo koplyčia, kurią, kaip pasakojama, nugriovė aplinkiniai gyventojai, išgąsdinti gandų apie ten vykdomas tamsias apeigas. Su Gilma siejamos legendos apie neįprastą vietos energiją ir apie moters vaiduoklį, kuris per pilnatį pasirodo su maišu aukso. Visa sala šiandien yra paukščių rezervatas, švartuotis prie jos draudžiama, o priešais, už siauro sąsiaurio, smėlėtais krantais vilioja vaizdinga Helenos sala (Wyspa Heleny).
Kormoranų sala – vaiduokliški balti medžiai
Taip pat Dobskie ežere yra Wysoki Ostrów, žinomas kaip Kormoranų sala: nedidelis, maždaug dviejų hektarų rezervatas, kuriame peri didieji kormoranai ir pilkieji garniai. Paukščių išmatos laikui bėgant numarino medžius, todėl sala pasišiaušusi plikomis, išbalusiomis šakomis ir iš toli atrodo vaiduokliškai. Prie salos priplaukti draudžiama, o visame ežere galioja tylos zona: čia plaukiama tik be variklio, ir tai šiai vietai suteikia atšiaurią, laukinę nuotaiką.
Upałty – grafų sala ir dingusi piramidė
Didžiausia Mozūrijos sala yra Upałty Mamry ežere, jos plotas viršija 67 hektarus. Iki 1945 m. ji priklausė Lehndorffų giminei iš Sztynort, o prieš karą čia virė gyvenimas: veikė elegantiškas, Europoje žinomas restoranas, parkas su takeliais, girininkija ir nuomojami nameliai. Vis dėlto labiausiai intriguoja piramidės istorija: vienas iš grafų von Lehndorffų saloje pastatė trylikos metrų piramidę grafo Henckelio von Donnersmarcko garbei. Šiandien iš jos neliko nė pėdsako, kaip ir iš buvusio kurorto; liko tik ornitologo Augusto Quednau kapas ir daugiau nei dviejų šimtų metų medžiai. Įdomu tai, kad dar maždaug prieš tris šimtus metų Upałty buvo sujungta su sausuma, ir tai primena seklumų juostos aplink salą. Dabar tai griežtas rezervatas, kuriame, be kita ko, peri jūrinis erelis.
Grajewska Kępa ir legenda apie į varlę paverstą jaunuolį
Visai šalia Giżycko, Niegocin ežere, yra nedidelė Grajewska Kępa. Su ja susijusi graudi legenda apie nelaimingą gražuolės Galindijos meilę jaunuoliui, kurį pavydi ragana pavertė varle. Tai viena iš daugelio Mozūrijos istorijų, kuriose gamta, meilė ir magija susipina į viena, o salelę pamatysite išplaukę iš Giżycko į Niegocin.
Paukščių rezervatai – salos, į kurias lipti draudžiama
Daugelis Mozūrijos salų yra paukščių prieglobsčiai, saugomi kaip rezervatai. Ryńskie ežere yra keturių hektarų Paukščių sala (Wyspa Ptasia), vadinama „Goła Zośka“, nuo 2012 m. rezervatas ir rudagalvių kirų perėjimo vieta. Kisajno ežere tarp senų medžių slepiasi Dębowa Górka, rezervatas vaizdingame Gulbių maršrute (Szlak Łabędzi), kur taip pat draudžiama švartuotis. Visas Mamry ir Kisajno salynas sudaro rezervatą „Wyspy na jeziorze Mamry i Kisajno“ (Mamry ir Kisajno ežerų salos). Taisyklė paprasta ir galioja kiekvienam buriuotojui: tokiomis salomis grožimės nuo denio, į krantą nelipame ir paukščių nebaidome. Jei ieškote vietos sustoti, pasinaudokite mūsų gidu apie švartavimąsi laukinėje gamtoje arba geriausių uostų ir marinų apžvalga.
Smętek – dvasia, sklandanti virš Mozūrijos
Visas šias istorijas sieja viena figūra: Smętek, iš liaudies tikėjimų žinomas Mozūrijos demonas, pikta dvasia, kankinanti žmones, greičiausiai ikikrikščioniškos dievybės liekana. Jį išgarsino Melchioras Wańkowiczius 1936 m. reportaže „Na tropach Smętka“ (Smętko pėdsakais), kuriame Smętek yra ir tikėjimų figūra, ir sunkaus šio krašto likimo simbolis. Būtent dėl šios tirštos, paslaptingos atmosferos beveik kiekviena Mozūrijos sala turi savo legendą.
Pamatykite Mozūrijos salas nuo jachtos denio
Šias vietas geriausia pažinti nuo vandens: plaukiant pro Czarci Ostrów Śniardwy ežere, grožintis vaiduokliškais Kormoranų salos medžiais ar miškinga Upałty. Užtenka išplaukti iš Giżycko arba Mikołajki. Prieš išplaukdami į didesnius vandenis, paskaitykite gidą apie orus ir saugumą Mozūrijoje, o laisvas jachtas patikrinsite ir užsisakysite internetu per NaCzarter. Mozūrijos salos ir jų legendos laukia.
